Mano miela brangi geroji Dalia Dalytė. Pernai išlaikė abitūros egzaminus. Į mano klausimą, kodėl niekur neįstojo ir ar nežada studijuoti išvis, tiesiog užsidegė ir išliejo: Taigi yra kriptovaliutos.
Ji nusipirko internetinį kursą ir jau daug apie jas žino.
Jau investavo apie du tūkstančius eurų į kelių rūšių valiutas.
Į mano skeptišką klausimą, ar ji tikisi pralobti, ji atsakė – taip. Kriptovaliutos – tai ateitis. Jeigu aš neisiu šiuo keliu, tai galėsiu arti visą gyvenimą kaip kvaila kumelė. O ji po pusmečio važinės naujausiu Bentley.
Vis dėlto turėjau paklausti, ar ji kada nors matė žmogų, kuris iš kriptovaliutų pasiėmė grynus pinigus į rankas.
Ne, bet ji jau pirkosi drabužius internete.
Paprašiau paaiškinti, o ką jeigu vis dėlto man prisireikia tikrų paprastų grynų pinigų duonai ir sviestui, o ne dvidešimtam megztiniui iš eilės.
Tuomet gi reikia parduoti savo valiutą. Bet mes gi nedurni – įsiminkite šį posakį – tai didžiausias ir sultingiausias šių dienų sliekas naujiems kriptovaliutų klientams. Taigi – mes turime būti nedurni (mes esame nedurni), turime sekti valiutos trajektoriją (tam yra atitinkamos grafikos internete), ir kai mūsų valiuta pakils, laiku ją parduoti.
Mano klausimas: O kas ją pirks? O kas bus, jeigu niekas nepirks?
Atsakymas: pardavimui reikia pasirinkti rimtą ir didelę biržą, kur pastoviai vyksta daugybė pirkimų ir pardavimų. Viena iš tokių biržų – Kraken.
Ar žinote, ką reiškia Kraken? Išvertus iš vokiečių kalbos – tai aštuonkojis.
Mano miela brangi geroji Dalia Dalytė papuolė į aštuonkojo čiuptuvus.
Tai jos mama, nebaigusi netgi vidurinės mokyklos, atvargusi dvidešimt metų vienos įmonės priimamajame (iš tikrųjų ji dirba sarge, nes į tą įmonę svečių niekada neateina), sykį sudalyvavo paskaitoje apie kriptovaliutas. Kaip saldžiai nuskambėjo pranešėjo sakinys: Jūs gi nedurni žmonės, turite tik skaityti mokėti ir stebėti kaip kyla jūsų valiuta.
Bet ką čia pasakyti, į aštuonkojo spąstus pakliūva ir kiti nedurni. Štai išgirdau apie vieno nedurniaus su dviem aukštaisiais nuomonę: Daugiau niekada. Prieš tris metus jis investavo apie penkis tūkstančius eurų. Pirmaisiais mėnesiais jo valiutų vertė buvo pakilusi iki penkių šimtų eurų plius. Jo kolega patarė jam, nagi, tai dabar jau parduok gal? Ne, penki šimtai dar tik pradžia… Šiemet jis nebeturi nieko ir prisijungė prie kone aštuonių tūkstančių nukentėjusiųjų, kurie eina į teismą prieš anos kriptovaliutos įkūrėjus. Vienintelė viltis atgauti nors kažkiek.
Kadangi aštuonkojis dabar plečiasi tarp paprastų žmonių, yra tikimybė, kad kai kurių valiutų kursai kils. Bet reikia būti pasiruošus, kad grynais pelno vis tiek niekas negaus. Valiutų įkūrėjai padarys parduotuvių tinklą, kuriame bus galima apsipirkti. Kai žmogeliai sugalvos parduoti pakilusias arba ir nepakilusias valiutas, susidurs su situacija, kad niekas iš jų neperka. Taip bus todėl, kad norintiems pirkti už grynus pinigus įkūrėjai parduos naujas valiutas, o perparduodamas tebus galima įkeisti už daiktus, keliones, viešbučius, tebūnie ir mašinas, bet tik naujausias. Netikiu, kad kažkas parduos savo butą ar namą už virtualius pinigus. Ar jūs parduotumėte?
Iš tikrųjų tai aš myliu aštuonkojus. Aš juos gerbiu ir jų nevalgau. Jie turi tris širdis ir yra labai protingi. Galbūt todėl esu laisva. Aš gi nedurna 🙂
Rašau čia, į neasmeninę erdvę. Nes mano mieloji Dalia nenori nė žodžio girdėti, kad ji klysta. Jeigu aš jai pasakyčiau, ką parašiau šičia, tai ji dar labiau užsidegtų ir norėtų žūt būt įrodyti savo teisumą. Galbūt dar daugiau investuotų. Todėl geriau jai nieko nesakysiu. Pasakiau, šaunuolė, kad suradai tave dominančią sferą. Linkiu sėkmės.
